Naujienos

Paauglystė keičia viską: kaip pasirinkti mokyklą, kurioje vaikui gera ir saugu augti

Įvadas

Tėvai dažnai skiria itin daug dėmesio pradinės mokyklos pasirinkimui, tačiau neretai neįvertina, koks milžiniškas vaidmuo tenka progimnazijos (5–8 klasių) metams. Pradinukai atrodo maži ir pažeidžiami, tad norisi jiems geriausio mokytojo, saugios aplinkos. O paaugliai? Jiems tarsi jau „viskas gerai“ – svarbu tik geri pažymiai ir draugai. Vis dėlto toks požiūris klaidingas: paauglystė yra lūžio taškas, formuojantis jauno žmogaus asmenybę. Šiame amžiuje bręsta tapatybė, savivertė, vertybės, lavėja gebėjimas reguliuoti emocijas, kuriasi socialiniai įgūdžiai. Todėl sąmoningas progimnazijos pasirinkimas – ne mažiau, o gal net daugiau svarbus žingsnis nei pradinės mokyklos parinkimas.

Šiuolaikiniai paaugliai susiduria su iššūkiais, apie kuriuos ankstesnė karta mažai težinojo. Kaip pastebi socialinis psichologas Jonathanas Haidtas, vaikystės „perprogramavimas“ išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų ir perdėto saugojimo eroje sukūrė nerimastingą kartą: staigiai išaugo paauglių nerimo, depresijos rodikliai [1]. Iš vaikų kasdienybės pasitraukus laisvam žaidimui, vis mažiau progų patirti sveikų iššūkių, o daug laiko praleidžiant virtualioje erdvėje, emocinė branda vyksta sudėtingiau. Dėl to saugi ir palaikanti mokyklos aplinka šiuolaikiniam paaugliui reikalinga labiau nei bet kada – tai atsvara išorinio pasaulio spaudimui ir chaotiškumui.

Paauglystė – kritinis virsmo laikotarpis

„Paauglystė – tai tiltas tarp vaikystės ir jaunystės. Mūsų tikslas – kad šis tiltas būtų tvirtas: vaikai turi išmokti ne tik mokytis, bet ir pažinti save, valdyti emocijas, drąsiai būti savimi“, – sako Gedimino miesto progimnazijos vadovė Gintarė Staugaitytė-Fedianina, pabrėždama sąmoningos ugdymo aplinkos svarbą šiame etape. Iš tiesų 11–14 metų tarpsnis keičia viską: vakar dar žaismingas pradinukas, šiandien vaikas ima maištauti, ieško savarankiškumo, emocijos šokinėja it amerikietiški kalneliai. Šiame amžiuje ypač sustiprėja bendraamžių įtaka, bet kartu paauglys tebėra jautrus suaugusiųjų (mokytojų, tėvų) vertinimams. Nenuostabu, kad jam labai reikia stabilumo – aiškių ribų, bet ir palaikymo.

„Kai paauglys jaučiasi išgirstas ir pastebėtas, jis nori mokytis,“ – teigia Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė, – „Mažesnės klasės mums leidžia ne tik matyti kiekvieną vaiką, bet ir išgirsti, kaip jam sekasi būti savimi.“ Simonos žodžiuose atsiskleidžia esminis gero ugdymo principas: mokykla šiuo laikotarpiu turi ne vien perduoti žinias, bet ir lydėti, girdėti, pastebėti augantį žmogų. Paaugliui neužtenka „ateiti į pamokas ir gauti pažymius“ – jei mokykla tampa antrieji namai, kur jis jaučiasi saugus, priimtas, tuomet ir akademiniai pasiekimai auga, ir asmenybė tvirtėja.

Tyrimai rodo, kad būtent progimnazijos metais formuojasi ilgalaikiai mokymosi įpročiai ir požiūris į save. Jei mokykloje vyrauja konkurencija, didelės klasės ir formalūs santykiai, dalis vaikų gali pasijusti tiesiog sraigteliais sistemoje. Tuo tarpu jauki, bendruomeniška atmosfera padeda paaugliui atrasti savo stiprybes, ugdo pasitikėjimą savimi. Emocinė branda – ne prabanga, o būtinybė: kaip teigia emocinio intelekto tyrinėtojas Danielis Golemanas, mokyklos turėtų mokyti vaikų emocinio raštingumo ne mažiau nei akademinių dalykų[2]. Paauglys, kuris išmoksta atpažinti ir valdyti savo jausmus, geba konstruktyviai spręsti konfliktus, – toks jaunuolis kur kas lengviau susidoros su gyvenimo iššūkiais. Tad kritiškai svarbu, kad progimnazija skirtų dėmesio socialiniams-emociniams įgūdžiams ugdyti, o ne vien kontroliniams ir namų darbams.

Apibendrinant, paauglystė – trapus ir kartu galimybių kupinas laikas, kai teisingas suaugusiųjų palaikymas gali padėti suformuoti tvirtą asmenybės pamatą. Svarbu klausti savęs: kokios aplinkos reikia mano vaikui šiuo laikotarpiu?

Kokios sąlygos reikalingos paaugliui?

Kad paauglys galėtų visapusiškai augti, mokykloje jam svarbu užtikrinti keletą esminių dalykų:

Emocinė ir fizinė sauga. Paauglys turi jaustis saugus – tiek fiziškai (jauki, prižiūrima aplinka be smurto ar patyčių), tiek emociškai (palanki atmosfera klausti, klysti, ieškoti savęs). Draugiška bendruomenė, pažįstami veidai, pagarba grįstas bendravimas kuria pasitikėjimą. Tuomet vaikas žino: čia man gera ir drąsu būti savimi.
Asmeninis dėmesys ir supratimas. Kiekvienas paauglys – unikalus. Vienam reikia daugiau iššūkių, kitam – palaikymo, trečias atsiskleidžia per meną, o ketvirtas – per tiksliuosius mokslus. Diferencijuotas mokymas yra šiuolaikinės pedagogikos raktas: kaip rašo edukologė Carol Ann Tomlinson, „nediferencijuotoje klasėje dominuoja vienodas požiūris į visus mokinius, o diferencijuotoje – kiekvieno vaiko skirtumai tampa svarbia ugdymo dalimi“[3]. Tai reiškia, jog gera mokykla geba prisitaikyti prie mokinio, o ne verčia visus tilpti į vieną rėmą. Tam būtinas pakankamas dėmesys kiekvienam – „matyti vaiką kasdien ir reaguoti iš karto“, kaip sako pedagogai.
Subalansuota laisvė ir atsakomybė. Paaugliui reikia autonomijos, galimybės priimti sprendimus, tačiau kartu – aiškių ribų ir taisyklių. Perdėta kontrolė gali slopinti motyvaciją, o visko leidimas – suklaidinti vaiką. Todėl svarbu suteikti paaugliui pasitikėjimo kreditą: leisti išbandyti save projektuose, savivaldoje, kartu mokant prisiimti atsakomybę už sprendimus. Klaidos turėtų būti vertinamos kaip mokymosi dalis, o ne smerkiamos – juk būtent taip ugdoma drąsa augti.
Stipri tarpusavio ryšių kultūra. Paaugliui itin reikšmingi santykiai – ir su bendraamžiais, ir su suaugusiais mentoriais. Mažesnėje bendruomenėje „nė vienas nelieka nepastebėtas“: vaikai greičiau užmezga artimesnes draugystes, mokosi bendradarbiauti. Iškilus konfliktams – nėra kur pasislėpti minioje, tenka juos spręsti, kalbėtis. Tai ugdo empatiją, savitarpio pagarbą ir komunikacijos įgūdžius. Atviras dialogas yra brandžios bendruomenės bruožas – kaip teigiama populiarioje knygoje „Crucial Conversations“, būtent atviros diskusijos kultūra stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir santykius[4]. Paaugliui reikia mokytis pasakyti, kas sunku, ir žinoti, kad bus išgirstas – gera mokykla tą užtikrina.
Įvairiapusis tobulėjimas. Nors akademiniai pasiekimai svarbūs, paaugliui ne mažiau reikia galimybių atskleisti save įvairiose srityse – mene, sporte, technologijose, savanorystėje. Įtraukiantys projektai, praktinės veiklos su realaus gyvenimo pritaikymu leidžia vaikams pajusti mokymosi prasmę. Edukologai, tokie kaip Harvardo profesorius Davidas Perkinsas, ragina ugdyti tai, kas iš tiesų prasminga gyvenime, o ne vien ruoštis testams – tokią viziją jis pristato knygoje „Future Wise“. Tad mokykla turėtų padėti vaikui atrasti, kas jį „veža“, ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bendradarbiavimą – kompetencijas, kurios bus lemiamos ateities pasaulyje.

Kaip mokykla gali tai užtikrinti?

Sąmoningai pasirinkta progimnazija gali tapti būtent tokia antraisiais namais paaugliui. Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Vilniuje jau turime gerų pavyzdžių – privati Gedimino miesto progimnazija realiai pritaikė ne vieną inovatyvią praktiką. Ši mokykla, orientuota į stiprią akademinę ir asmenybės ugdymo programą, puikiai iliustruoja, kaip ugdymo įstaiga gali užtikrinti paaugliui reikalingas sąlygas:

Mentorystės programa. Kiekvienas mokinys progimnazijoje turi savo mentorių – mokytoją arba specialistą, kuris reguliariai su juo susitinka asmeniškai. Mentorius tampa patikimu vyresniuoju draugu, sekančiu ne tik mokymosi rezultatus, bet ir emocinę savijautą, motyvaciją. Tokioje vienas su vienu aplinkoje paauglys drąsiau atsiveria apie savo sunkumus ar svajones. Mentorius padeda išsikelti asmeninius tikslus, aptaria pažangą, kartu sprendžia iškilusius iššūkius. „Mentorystė leidžia užmegzti glaudų ryšį su vaiku – jis žino, kad visada yra suaugęs žmogus mokykloje, kuris jį girdi ir palaiko“, pažymi progimnazijos vadovė Gintarė. Ši praktika garantuoja, kad „niekas nelieka nepastebėtas“ – kiekvieno vaiko kelias per paauglystę atidžiai lydimas.
Mažos klasės – dideli rezultatai. Gedimino miesto progimnazijos klasėse mokosi tik po 10–15 vaikų. Toks mažas mokinių skaičius iš esmės keičia mokymosi patirtį. Mokytojai gali diferencijuoti užduotis pagal kiekvieno gebėjimus, skirti daugiau individualaus dėmesio, užmegzti artimesnį ryšį su kiekvienu auklėtiniu. Esant mažai klasei, pedagogas tuoj pat pastebi, jei vaiko emocinė būsena suprastėjo ar kyla mokymosi sunkumų, – galima greitai reaguoti, suteikti reikiamą pagalbą. Mokiniams nebaisu klysti ar klausti, nes jaučiasi drąsiai tarp nedidelio būrio pažįstamų draugų, nėra „minios efekto“. Tyrimai ir praktika patvirtina, kad mažos klasės ne tik gerina akademinius rezultatus, bet ir mažina stresą, patyčių tikimybę – vaikai labiau pasitiki savimi, noriau dalyvauja pamokose. „„Mūsų sūnus Adomas Gedimino miesto mokyklą lanko jau 7 metus. Klasės sudarytos iš mažų grupių, tai lemia individualų dėmesį kiekvienam vaikui. Integruotos savaitės bei ST(R)EAM ugdymas leidžia patirti nuotykius, kurie susiję su akademiniais atradimais. Ne kartą pajutau kaip rūpestingai mokytojai atliepia akademinius ir emocinius sūnaus poreikius bei padeda iššūkiuose ir savarankiškumo kely.“
Integruoti STREAM projektai. Šioje mokykloje ugdymas organizuojamas kūrybiškai – vykdomi STREAM projektai (Science, Technology, Reading, Engineering, Arts, Math integracija). Tai reiškia, kad dalis dalykų jungiami į tarpdisciplininius projektus, kuriuose teorija siejama su praktika. Pavyzdžiui, mokiniai gali vienu metu nagrinėti gamtos mokslų temą, pritaikyti technologijas jai ištirti, perskaityti susijusią literatūrą, menine forma pristatyti rezultatus ir apskaičiuoti duomenis matematiškai. Toks integruotas mokymasis skatina vaikus mąstyti plačiau, sieja žinias su realiu pasauliu. Paaugliai mokosi komandiškai spręsti problemas, kurti inovatyvius sprendimus, o svarbiausia – pajunta mokymosi džiaugsmą. Kaip rodo pasaulinė ugdymo praktika, projektinė veikla stiprina mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, didina mokymosi motyvaciją, nes mokiniai aiškiai mato kodėl jie mokosi. STREAM projektai paruošia vaikus ateities pasauliui, kuriame svarbu gebėti jungti skirtingas žinias ir dirbti kartu.
Tėvų įtraukimas ir mokymai. Svarbu nepamiršti, kad paauglio ugdymas – komandinis darbas tarp mokyklos ir namų. Gedimino miesto progimnazija deda pastangas švietėjiškai padėti tėvams suprasti paauglius ir augti kartu. Mokykloje reguliariai vyksta tėvų mokymai ir susitikimai aktualiomis temomis: apie paauglių psichologiją, efektyvų bendravimą šeimoje, technologijų valdymą namuose ir kt. Šias dirbtuves veda tiek mokyklos specialistai, tiek kviestiniai ekspertai. Toks švietimas tėvams kuria bendrą mokyklos ir šeimos supratimą, padeda užtikrinti, kad vaikas namie ir mokykloje gautų nuoseklų emocinį palaikymą. Be to, mokykla skatina tėvų įsitraukimą į bendruomenę: kviečia kartu organizuoti renginius, dalintis profesine patirtimi per karjeros dienas, prisidėti prie socialinių iniciatyvų. Stipri mokyklos ir šeimos partnerystė garantuoja, kad paauglys jaus bendrą palaikymo tinklą, o ne atotrūkį tarp „mokyklos pasaulio“ ir „namų pasaulio“.

Pažymėtina, jog visi šie pavyzdžiai iš Gedimino miesto progimnazijos nėra vien teorija – tai realios Vilniaus švietimo praktikos, veikiančios čia ir dabar. Jie rodo, kaip sąmoningas požiūris į ugdymą keičia vaikų gyvenimus: mažose klasėse, su mentoriumi, įtraukiančiuose projektuose ir palaikančioje bendruomenėje paaugliai klesti, užuot pasiklydę sudėtingame augimo laikotarpyje.

Baigiamoji įžvalga

Sąmoningai parinkta progimnazija gali tapti vieta, kur paauglys užauga savimi pasitikintis, smalsus ir visapusiškai stiprus. Prieš priimant sprendimą, verta tėvams įsitikinti, ar mokykla atitinka vaiko poreikius, o ne vien tėvų ambicijas. Juk kokybiška progimnazija – tai daugiau nei pamokų tvarkaraštis. Tai – bendruomenė ir vertybės, emocinis klimatas, mokytojų filosofija. Kai mokykloje puoselėjama pagarba ir supratimas, kai kreipiamas dėmesys į kiekvieną vaiką, kai mokymasis dera su gyvenimu, tuomet pasiekiamas pagrindinis tikslas: vaikas ne tik sukaupia žinių bagažą, bet ir išsiugdo tvirtą suvokimą, kas jis yra. „Mūsų tikslas – kad vaikai baigtų progimnaziją ne tik su gerais pažymiais, bet ir su tvirtu jausmu, kas jie yra. Tai didžiausia dovana, kurią gali duoti gera progimnazija“, – apibendrina direktorė Simona.

[1] The Anxious Generation – Jonathan Haidt

[2] Daniel Goleman: We Should Be Teaching Emotional Literacy in Schools - Mindful
https://www.mindful.org/daniel-goleman-we-should-be-teaching-emotional-literacy-in-schools/

[3] 20 Differentiated Instruction Strategies and Examples [+ Downloadable List]
https://www.prodigygame.com/main-en/blog/differentiated-instruction-strategies-examples-download

[4] How to Talk With a Struggling Adolescent | Crucial Learning
https://cruciallearning.com/blog/how-to-talk-with-a-struggling-adolescent/