Naujienos

Psichologo įžvalga: tradiciniai ir šiuolaikiniai ugdymo metodai – kurie efektyvesni šiandieniniame kontekste?

Pagrindinis švietimo įstaigų tikslas – užtikrinti aukštą akademinį paruošimą, suteikiant skirtingų mokomųjų disciplinų žinias. Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius pagrindinis įrankis šiems tikslams pasiekti buvo vienas – vakarai praleisti ruošiant namų darbus, mokymasis iš vadovėlių, pratybų, savarankiškas darbas. Situacija ėmė keistis atsiradus technologijoms, kurios praturtino mokymosi procesą, tačiau tuo pačiu metu iškėlė mokinių motyvacinės stokos problemą. Norėdami įtraukti jaunąją kartą į mokymosi procesą, esame priversti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir išbandyti skirtingus informacijos perdavimo būdus ir veiklas.

Kurie mokymo(si) metodai efektyvesni šiandien – tradiciniai ar šiuolaikiniai? Galbūt aplink visko tiek daug, kad išbandydami skirtingus metodus neriame tiesiai į prarają?

Gedimino miesto mokyklos psichologas Šarūnas Zokas sako, kad ugdymas yra itin platus konceptas, prasidedantis idėja ir besitęsiantis iki konkretaus jos įgyvendinimo. Visgi diskutuojant šia tema neretai kalba pakrypsta apie ugdymo metodus, taikomus pamokose. Pastarųjų gausa ir įvairovė natūraliai skatina vienu ar kitu būdu juos kategorizuoti, o kone dažniausiai girdima priešprieša yra tarp tradicinių ir šiuolaikinių ugdymo metodų.

Kuo pasižymi tradiciniai ir šiuolaikiniai mokymosi metodai?

Mokyklos psichologas atkreipia dėmesį, kad brėžti liniją ir atskirti kur baigiasi viena kategorija, o kur prasideda kita yra sunkiau negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia, atsakymas į šį klausimą labai priklauso nuo mokytojų demografinių bruožų, darbo patirties ar mokomos klasės. Pavyzdžiui, vienam pedagogui diskusija klasės metu gali atrodyti šiuolaikiška, o kitam – ne. Kitas aspektas yra metodų persidengimas – didžioji dalis tradicinių metodų yra puikiai adaptuojami ir taikomi šiuolaikinėje klasėje, kaip, pavyzdžiui, teksto skaitymas garsu. Tad iš mokslinės pusės suskirstyti metodus į atitinkamas ,,lentynas” yra sudėtinga. Š. Zokas teigia, kad paprasčiausiai tradiciniais metodais galima laikyti tuos, kurie mažiau interaktyvūs ir yra labiau orientuoti į individualų darbą.

Šiandien mokiniai turi daug platesnes galimybes surasti reikiamą informaciją, interaktyviai ją apdoroti, gauti aibę vaizdinių ar garsinių stimulų susijusių su pamokos turiniu ir per kelias sekundes gauti grįžtamąjį ryšį iš internete sudarytų testų ar klausimynų. Remiantis mokslininkais, šios priemonės teigiamai atsiliepia tiek mokinių akademiniams pasiekimams, tiek jų motyvacijai. Be abejo, šiuolaikiniai metodai nepasiriboja tik technologiniais ištekliais – mokyklos vis daugiau dėmesio skiria ir įvairiausioms išvykoms, svečiams pranešėjams ar interaktyviomis kūrybinėmis dirbtuvėmis. Šios tendencijos išties džiugina, tačiau tam tikrais atvejais tokia ugdymo proceso transformacija gali turėti ir neigiamų padarinių.

Kaip optimizuoti mokymosi procesą taip, kad jis atlieptų švietimo sistemoje keliamus reikalavimus?

„Šiandien akademinė sėkmė daugiausiai yra sąlygota faktinių žinių ir jų taikymo gebėjimų, tad labai svarbu užduoti klausimą, kurie gi metodai yra veiksmingiausi atliepiant būtent šiuos aspektus? Deja, vieningo atsakymo iki šio rasti nepavyksta, o plėtojant temą apie metodų tipus, paslaptis slypi kažkur per vidurį – pamokose turi būti taikomi tiek tradiciniai, tiek šiuolaikiniai metodai. Čia svarbu paminėti ir šiuolaikinių metodų ,,spąstus“. Natūralu, jog mokytojai siekia sudominti mokinius, tačiau perteklinis pastarųjų metodų naudojimas, nors ir patrauklus bei įtraukus, ne visada atlieka pagrindinę funkciją – suteikia taip reikalingų faktinių žinių ir gebėjimų, o tam tikrais atvejais užmirštami net fundamentalūs mokymosi tikslai ir uždaviniai.

Daug klausimų kelia ir šių metodų patikimumas ir veiksmingumas, o mokytojai, norėdami praturtinti savo pamokas, privalo kritiškai įvertinti jų naudą. Šiuolaikiniai ugdymo metodai, kaip, pavyzdžiui, edukacinės išvykos, yra nuostabi priemonė sudominti ir motyvuoti mokinius, tačiau siekiant akademinių pasiekimų atsisakyti tradicinių mokymosi būdų ir individualaus darbo nederėtų. Šiuolaikiniai mokytojai yra itin imlūs, turi nuostabių idėjų ir įžvalgų, tad tikrai tikiu, jog atsižvelgdami į klasės bei individualius vaiko poreikius geba atrasti „aukso vidurį“ tarp inovacijų ir tradicijų.“ – dalinasi savo įžvalgomis Š. Zokas.

Tradicinių ir šiuolaikinių metodų sinergija

Dažnai mokyklose užsidarome į tam tikrą ugdymo kultūros ir keliamų reikalavimų ,,burbulą“, o suprasti realų savo pasiekimų lygį visos Lietuvos kontekste yra praktiškai neįmanoma. Taigi NMPP testai, ko gero, yra objektyviausias būdas pasitikrinti savo gebėjimų lygį ir gauti naudingos informacijos ugdymo įstaigoms, mokytojams ir, svarbiausia, vaikams. Galiausiai – daugeliui tai tik tarpinė stotelė ilgos mokymosi kelionės eigoje, o rezultatai gali padėti nustatyti gaires ir būtinas ugdymo, įskaitant ir metodų, korekcijas klasėje ir už jos ribų. Gedimino miesto mokykloje į ugdymo procesą žvelgiame per sinerginį tradicinių ir šiuolaikinių metodų ryšį, kaip efektyviausią būdą prisidėti prie vaiko rezultatų.

Kasdien susidurdamas su įvairių gebėjimų vaikais ir stebėdamas mokymosi procesą, psichologas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai ugdymo metodai nebūtinai yra laužantys per dešimtmečius susiformavusias didaktines normas, priešingai, daugelis jų papildo ar praplečia jau seniai žinomas idėjas. Čia į pagalbą pasitelkiamos tobulėjančios technologijos, didėjantis mokinių kompiuterinis raštingumas ir globali informacijos sklaida.

Gedimino miesto mokyklos psichologas Šarūnas Zokas