Naujienos

Rudens nuosmukis: kodėl rudenį vaikams pritrūksta motyvacijos ir kaip jiems padėti?

Rugsėjį į mokyklą skubėjęs su entuziazmu, lapkritį vaikas jau sunkiai keliasi iš lovos. Namų darbai tampa kasdieniu ginču, pažymiai ima svyruoti, o į paprastą prašymą vis dažniau atsakoma: „Nenoriu“, „Pavargau“, „Man neįdomu“. Kas nutiko vaikui, kuris dar visai neseniai buvo kupinas smalsumo ir noro mokytis? 

Tėvai neretai sunerimsta: gal vaikui trūksta atsakomybės, pastangų ar motyvacijos? Tačiau tai, ką kartais palaikome tinginyste, gali būti visai kas kita – susikaupęs nuovargis, didėjantis mokymosi krūvis ir natūralūs organizmo pokyčiai. 

Šis reiškinys kartais populiariai vadinamas „rudens nuosmukiu“. Nors tai nėra mokslinė diagnozė, rudenį vaikų savijautą iš tiesų gali veikti keli tarpusavyje susiję veiksniai. Supratę juos, galime ne tik sumažinti įtampą namuose, bet ir padėti vaikui susigrąžinti norą mokytis. 

Kai naujumo džiaugsmą pakeičia rutina 

Mūsų smegenys mėgsta naujoves. Rugsėjį jų netrūksta: nauji mokytojai, draugai, veiklos, tikslai ir patirtys. Visa tai žadina smalsumą ir padeda lengviau įsitraukti į mokymąsi. 

Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka dopaminas – neuromediatorius, susijęs su motyvacija, mokymusi ir atlygio laukimu. Naujovės bei malonūs lūkesčiai gali suaktyvinti šią sistemą. 

Tačiau ilgainiui naujumas išblėsta. Mokyklos kasdienybė tampa nuspėjama, užduotys kartojasi, o pareigos niekur nedingsta. Tai, kas rugsėjį atrodė įdomu, spalį jau gali reikalauti daugiau sąmoningų pastangų.  

,,Vaikas nebūtinai prarado norą mokytis. Gali būti, kad jam tiesiog tapo sunkiau išlaikyti susidomėjimą kasdienėje rutinoje.'' - sako psichologė Alma Želvienė.  

Mažiau šviesos, mažiau miego – daugiau emocijų 

Rudenį trumpėjančios dienos veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir biologinį laikrodį.  Kai rytais trūksta natūralios šviesos, organizmui gali būti sunkiau pereiti iš miego į aktyvumo būseną. Todėl vaikai gali jaustis mieguistesni, vangiau reaguoti ir sunkiau susikaupti. Tiesioginės saulės šviesos trūkumas siejamas su žemesniais seratonino (laimės hormomo) kiekiais ir tai tiesiogiai veikia vaiko emocijas, miego kokybę (Abbas ir kt., 2011). 

Prie to prisideda ir miego trūkumas. Pamokos, būreliai, namų darbai, vakarinės veiklos – kartais poilsiui paprasčiausiai nebelieka pakankamai laiko. 

Net ir nedidelis, bet nuolat pasikartojantis miego trūkumas ilgainiui kaupiasi. Tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas gali silpninti dėmesį, atmintį ir gebėjimą reguliuoti emocijas.  

Todėl situacija, kuri rugsėjį būtų pasibaigusi gūžtelėjimu pečiais, rudenį gali virsti ašaromis ar pykčio protrūkiu. 

Kartais už vaiko irzlumo slypi ne blogas elgesys, o paprasčiausias nuovargis. 

Kodėl po pamokų vaikui nebelieka jėgų? 

Įsivaizduokime įprastą mokinio dieną. Kelias valandas jis turi klausytis, susikaupti, įsiminti informaciją, laikytis taisyklių, valdyti impulsus, bendrauti ir spręsti įvairias situacijas. 

Suaugusiesiems tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau vaikui visa tai reikalauja nemažai pastangų.  

Už dėmesio valdymą, planavimą ir savikontrolę atsakingos smegenų sistemos vaikystėje dar vystosi. O nuovargis apsunkina jų darbą. 

Rudenį dažnai didėja ir mokymosi krūvis. Rugsėjį daugiau laiko skyrus kartojimui ir adaptacijai, vėliau pereinama prie naujų, sudėtingesnių temų. Vaikui tenka ne tik įsisavinti informaciją, bet ir išmokti ją pritaikyti. Mokymąsi gali apsunkinti ir trumpėjančios dienos. K. Swargiari (2024) tyrimas su studentais atkreipia dėmesį į galimą ryšį tarp šviesos poveikio ir akademinių rezultatų. Taigi rudenį vaikams gali tekti dvigubas iššūkis – augantys mokymosi reikalavimai ir mažiau palankios sąlygos išlaikyti energiją bei dėmesį. 

Kai užduotys tampa sudėtingesnės, o jėgų mažėja, galime išgirsti: 

„Man neįdomu.“ 

„Nesuprantu ir nenoriu daryti.“ 

„Kam man apskritai to reikia?“ 

Šie žodžiai ne visada reiškia abejingumą. Kartais tai vaiko būdas pasakyti: „Man per sunku. Aš pavargau. Man reikia pagalbos.“ 

Kaip sugrąžinti motyvaciją, kai spaudimas nebeveikia? 

Pastebėję sumažėjusią vaiko motyvaciją, tėvai dažnai mėgina griežtinti taisykles, riboti ekranų laiką ar žadėti apdovanojimus už gerus pažymius.  

Kai tai nepadeda, pasigirsta ir priekaištai: „Nejaugi pats nenori gerai mokytis?“ arba „Ar čia man reikia tos mokyklos?“ 

Tačiau pavargusiam vaikui papildomas spaudimas nebūtinai suteikia daugiau motyvacijos. Kartais jis tik sustiprina pasipriešinimą. Motyvacijos teorijos taip pat teigia, jog žmogus visada sau užduoda klausimus: ar aš galiu atlikti šią užduotį, ar esu pajėgus ją atlikti? Kitas klausimas – ar ji man svarbi ir ar noriu ją atlikti? Ir trečias - ką galiu padaryti, kad man pasisektų?  

Psichologijoje plačiai nagrinėjama savideterminacijos teorija (Ryan & Deci, 2000), išskiria tris svarbius žmogaus psichologinius poreikius: autonomiją, kompetenciją ir ryšį su kitais. Kai šie poreikiai patenkinami, lengviau išlaikyti motyvaciją ir įsitraukti į veiklą. 

Kaip šiuos principus pritaikyti namuose? 

1. Autonomija: leiskite vaikui turėti pasirinkimą 

Mokykloje didelę dienos dalį vaikas gyvena pagal nustatytą tvarką: kada sėdėti, kada kalbėti, ką ir kaip atlikti. Todėl grįžus namo noras pačiam priimti sprendimus yra visiškai suprantamas. 

Užuot nurodę: „Tuoj pat sėsk ir daryk namų darbus“, pasiūlykite pasirinkti: 

„Nuo ko norėtum pradėti – matematikos ar lietuvių kalbos?“ 

Leiskite nuspręsti ir kur mokytis – prie rašomojo stalo, virtuvėje ar patogiai įsitaisius ant kilimo, jeigu tai netrukdo susikaupti. 

Pareiga išlieka, tačiau vaikas jaučia, kad gali bent iš dalies kontroliuoti, kaip ją atliks. 

2. Kompetencija: padėkite patirti „aš galiu“ 

Kai užduočių daug, o jos atrodo sudėtingos, vaikui kartais sunkiausia net ne mokytis, o pradėti. 

Tokiu atveju svarbu padėti įveikti pirmąjį žingsnį. 

Pasiūlykite: „Pirmą uždavinį išspręskime kartu, o kitą pabandysi pats.“ 

Dideles užduotis suskaidykite į mažesnes dalis. Pavyzdžiui, susitarkite, kad vaikas dešimt minučių mokysis susikaupęs, o tuomet padarys trumpą pertrauką. 

Pastebėkite ne tik rezultatą, bet ir pastangas: „Matau, kad buvo sunku, bet radai būdą išspręsti.“ 

Motyvacija stiprėja tada, kai vaikas patiria, kad jam sekasi judėti pirmyn. 

3. Ryšys: kartais svarbiausia tiesiog būti šalia 

Po ilgos dienos vaikui gali būti sunku vienam susidoroti ne tik su namų darbais, bet ir su susikaupusiomis emocijomis. 

Ne visada reikia aiškinti, raginti ar kontroliuoti. Kartais pakanka atsisėsti šalia su savo knyga ar darbu ir leisti vaikui pajusti, kad jis nėra vienas. 

Ramus, palaikantis suaugusiojo buvimas gali padėti vaikui nusiraminti ir lengviau imtis užduoties. 

Vaikui reikia ne tik išmokti būti savarankiškam, bet ir žinoti, kad prireikus pagalba bus šalia. 

6 paprasti būdai, kaip sumažinti rudens nuovargį 

1. Daugiau šviesos rytais. Atitraukite užuolaidas, o esant galimybei ryte išeikite į lauką. Natūrali dienos šviesa padeda reguliuoti biologinį laikrodį. 

2. Laikas atsikvėpti po mokyklos. Prieš imantis namų darbų leiskite vaikui pailsėti, pajudėti ar pabūti gryname ore. Poilsio trukmę pritaikykite jo poreikiams. 

3. Mažesni mokymosi žingsniai. Ilgas užduotis skaidykite dalimis, tarp jų darykite trumpas pertraukas. 

4. Daugiau pasirinkimo. Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, nuo kurios užduoties pradėti ir kur jam patogiausia mokytis. 

5. Mažiau kritikos, daugiau palaikymo. Pastebėkite pastangas, padrąsinkite ir pasiūlykite pagalbą, kai vaikui sunku. 

6. Pakankamas miegas. Reguliarus miego režimas ir kokybiškas poilsis yra būtini dėmesiui, emocinei savijautai ir mokymuisi. 

Ne kiekvienam motyvacijos kritimui reikia griežtesnių taisyklių.  

Rudens nuovargis primena, kad vaiko gebėjimas mokytis priklauso ne tik nuo jo pastangų ar atsakomybės. Jam įtakos turi ir miegas, emocinė savijauta, mokymosi krūvis bei santykiai su aplinkiniais. 

Todėl, kai vaikas dar kartą ištaria „Nenoriu“, verta ne tik priminti pareigas, bet ir pasidomėti, kas už šių žodžių slypi. 

Kartais didžiausia pagalba motyvacijai – ne dar vienas reikalavimas, o supratimas, poilsis ir tikėjimas, kad vaikui pavyks. 

Jeigu nuovargis, prislėgta nuotaika ar nenoras eiti į mokyklą užsitęsia ir stipriai veikia vaiko kasdienybę, svarbu pasikalbėti su mokyklos psichologu ar kitu specialistu.