Naujienos
UNIKALI MENTORYSTĖS PROGRAMA GEDIMINO MIESTO MOKYKLOJE
“Daug išmokau pas savo mokytojus,” Talmudas
dar daugiau – pas savo draugus,
daugių daugiausia – pas savo mokinius.
Anglijos Niukaslio (Newcastle) universiteto pedagogikos dėstytoja dr. Rachelė Lofthouse, daug metų nagrinėjanti mentorystės vaidmenį ir procesus, pabrėžia, kad mentorystė ypač naudinga pradedantiesiems mokytojams, bet nebūtinai. Mentorystė gali iš esmės prisidėti prie asmeninio ir socialinio tiek mokinių, tiek mokytojų augimo bei tobulėjimo. Visame mentorystės procese ši mokslininkė ypač didelį dėmesį skiria pokalbiui, kuris gali tapti didelių pasikeitimų vieta. Būtent abipusio pokalbio, tikro dialogo (ne monologo!) metu užsimezga pasitikėjimas: „Pasitikėjimui tenka ypatingai svarbus vaidmuo, bet jis negali būti apsimestinis. Būtina sukurti galimybes nagrinėti problemas be baimės sulaukti bausmės. Turi būti pagarbiai vertinama bendra patirtis, kurią gali pasiūlyti per mentorystės santykius užsimezganti unikali partnerystė“ (Dr. R. Lofthouse, šaltinis School Education Gateway, interaktyvi nuoroda: https://www.etwinning.lt/mentorystes-praktikos-tobulinimas-pasitelkiant-bendradarbiavimo-pokalbius/). Jungtinėje Karalystėje atlikus mokytojų ugdomojo vadovavimo tyrimų projektą, profesinis dialogas pradėtas vertinti šiais pagrindiniais ugdomojo vadovavimo aspektais:
1. Skatinti. Mentoriai žino, kaip paskatinti mokinį apmąstyti savo veiklą ir priimti sprendimus. Mentoriai sugeba surasti ir naudoti įvairiausias mokymosi priemones. Vieni naudoja pamokų vaizdo įrašus, kiti žymisi pastabas apie tam tikrus sutartus pamokos aspektus, kartkartėmis mokytojai pildo profesinio mokymosi žurnalą, iš kurio gimsta klausimai diskusijoms.
2. Nukreipti diskusiją tinkama linkme. Mentoriai gali, pavyzdžiui, nagrinėti kritinius mokymo ir mokymosi aspektus, kad padėtų mokiniui aptarti platesnes su mokymu ir mokymusi susijusias temas, arba nagrinėti „svarbias idėjas“ apie klasės, mokyklos, atskirų asmenų ir visuomenės santykius.
3. Išmintingai vesti mokymosi pokalbį. Geras mentorius seka savo balso toną ir stengiasi išlaikyti jį neutralų ir susidomėjusį bei skatinti atviras diskusijas. Mentorius sukuria galimybes mokiniui tarsi mąstyti „į priekį“, atsigręžti atgal ir žvelgti į šonus. Pokalbis taip pat palaikomas tik suvokus jo prasmę ir vertę. Mentorius drauge su mokiniu ir/ar mokinio tėvais stengiasi vystyti dinamišką pokalbį, kurio metu jie galėtų dalytis problemomis, kelti klausimus ir į juos atsakyti, mąstyti plačiau ir ieškoti sprendimų.
Būtent šiais pagrindiniais užsienio mokslininkų išskirtais ugdymo(si) principais konstruojama unikali mentorystės programa Gedimino miesto mokykloje, kurios tikslas – skatinti kiekvieno mokinio asmeninį tobulėjimą, savivertės ir atsakomybės didinimą, individualių gebėjimų, stiprybių ugdymą. Mokykloje veikianti mentorystės programa svarbi kaip galimybė mokytojui savo mokinius matyti kaip asmenybes (ne kaip statistinius vienetus klasėje!).
Pagrindiniai mentorystės programos mokykloje tikslai, metodai ir principai:
- ✓Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas pamokose;
- ✓Individualūs susitikimai su mokiniu ir jo tėvais;
- ✓Grupiniai susitikimai–konsultacijos;
- ✓Diskusijos;
- ✓Projektinė veikla;
- ✓Konsultacijos su kitais pedagogais;
- ✓Mokinio talentų, domėjimosi sferų išskleidimas;
- ✓Dienoraščio rašymas;
- ✓Kritinio mąstymo ugdymas;
- ✓Situacijų imitavimas;
- ✓Patirtinis mokymasis;
- ✓Mokinio pasiekimų ir asmeninio augimo analizė;
- ✓Mokomosios medžiagos atrinkimas;
- ✓Atrinktosios medžiagos įsisavinimo būdų įvairovė.