Naujienos

UNIKALI MENTORYSTĖS PROGRAMA GEDIMINO MIESTO MOKYKLOJE

Daug išmokau pas savo mokytojus,
dar daugiau – pas savo draugus,
daugių daugiausia – pas savo mokinius.
Talmudas
Jūsų vaikas nedrąsus? Talentingas? O gal vis neatranda jį dominančios srities? Gedimino miesto mokyklos mentoriai padės moksleiviui įvardinti savo siekius, atsirinkti, kas jį domina, atskleis kiekvieno vaiko talentus ir stiprybes! Individualūs susitikimai, konsultacijos, dienoraščių pildymas, savistaba ir savirefleksija, projektinė veikla, užduočių diferencijavimas – tai tik kelios pagrindinės mentorystės programos formos Gedimino miesto mokykloje. „Skirti dėmesį kiekvieno vaiko augimui“, „matyti ne vienetus klasėje, o asmenybes“, „pasitikėjimu grįsti mokytojo ir mokinio santykius“ – šiuos aspektus pabrėžia mentorystės programoje dirbantys Gedimino miesto mokyklos pedagogai.

Anglijos Niukaslio (Newcastle) universiteto pedagogikos dėstytoja dr. Rachelė Lofthouse, daug metų nagrinėjanti mentorystės vaidmenį ir procesus, pabrėžia, kad mentorystė ypač naudinga pradedantiesiems mokytojams, bet nebūtinai. Mentorystė gali iš esmės prisidėti prie asmeninio ir socialinio tiek mokinių, tiek mokytojų augimo bei tobulėjimo. Visame mentorystės procese ši mokslininkė ypač didelį dėmesį skiria pokalbiui, kuris gali tapti didelių pasikeitimų vieta. Būtent abipusio pokalbio, tikro dialogo (ne monologo!) metu užsimezga pasitikėjimas: „Pasitikėjimui tenka ypatingai svarbus vaidmuo, bet jis negali būti apsimestinis. Būtina sukurti galimybes nagrinėti problemas be baimės sulaukti bausmės. Turi būti pagarbiai vertinama bendra patirtis, kurią gali pasiūlyti per mentorystės santykius užsimezganti unikali partnerystė“ (Dr. R. Lofthouse, šaltinis School Education Gateway, interaktyvi nuoroda: https://www.etwinning.lt/mentorystes-praktikos-tobulinimas-pasitelkiant-bendradarbiavimo-pokalbius/). Jungtinėje Karalystėje atlikus mokytojų ugdomojo vadovavimo tyrimų projektą, profesinis dialogas pradėtas vertinti šiais pagrindiniais ugdomojo vadovavimo aspektais:



1. Skatinti. Mentoriai žino, kaip paskatinti mokinį apmąstyti savo veiklą ir priimti sprendimus. Mentoriai sugeba surasti ir naudoti įvairiausias mokymosi priemones. Vieni naudoja pamokų vaizdo įrašus, kiti žymisi pastabas apie tam tikrus sutartus pamokos aspektus, kartkartėmis mokytojai pildo profesinio mokymosi žurnalą, iš kurio gimsta klausimai diskusijoms.

2. Nukreipti diskusiją tinkama linkme. Mentoriai gali, pavyzdžiui, nagrinėti kritinius mokymo ir mokymosi aspektus, kad padėtų mokiniui aptarti platesnes su mokymu ir mokymusi susijusias temas, arba nagrinėti „svarbias idėjas“ apie klasės, mokyklos, atskirų asmenų ir visuomenės santykius.

3. Išmintingai vesti mokymosi pokalbį. Geras mentorius seka savo balso toną ir stengiasi išlaikyti jį neutralų ir susidomėjusį bei skatinti atviras diskusijas. Mentorius sukuria galimybes mokiniui tarsi mąstyti „į priekį“, atsigręžti atgal ir žvelgti į šonus. Pokalbis taip pat palaikomas tik suvokus jo prasmę ir vertę. Mentorius drauge su mokiniu ir/ar mokinio tėvais stengiasi vystyti dinamišką pokalbį, kurio metu jie galėtų dalytis problemomis, kelti klausimus ir į juos atsakyti, mąstyti plačiau ir ieškoti sprendimų.

Būtent šiais pagrindiniais užsienio mokslininkų išskirtais ugdymo(si) principais konstruojama unikali mentorystės programa Gedimino miesto mokykloje, kurios tikslas – skatinti kiekvieno mokinio asmeninį tobulėjimą, savivertės ir atsakomybės didinimą, individualių gebėjimų, stiprybių ugdymą. Mokykloje veikianti mentorystės programa svarbi kaip galimybė mokytojui savo mokinius matyti kaip asmenybes (ne kaip statistinius vienetus klasėje!).


Pagrindiniai mentorystės programos mokykloje tikslai, metodai ir principai:

  • Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas pamokose;
  • Individualūs susitikimai su mokiniu ir jo tėvais;
  • Grupiniai susitikimai–konsultacijos;
  • Diskusijos;
  • Projektinė veikla;
  • Konsultacijos su kitais pedagogais;
  • Mokinio talentų, domėjimosi sferų išskleidimas;
  • Dienoraščio rašymas;
  • Kritinio mąstymo ugdymas;
  • Situacijų imitavimas;
  • Patirtinis mokymasis;
  • Mokinio pasiekimų ir asmeninio augimo analizė;
  • Mokomosios medžiagos atrinkimas;
  • Atrinktosios medžiagos įsisavinimo būdų įvairovė.
Gedimino miesto mokyklos ugdymo vadovė Jurgita Blažienė pabrėžia, kad „unikalią mentorystės programą sukūrė mokykloje dirbantys pedagogai, siekdami individualų dėmesį kiekvienam mokiniui padaryti prasmingesnį, daugiau apimantį nei tik mokomosios medžiagos individualizavimas. Taikydami unikalią mentorystės programą siekiame, kad vaikas atskleistų savo individualius gebėjimus, ypatingą dėmesį skiriame kiekvieno mokinio asmeniniam augimui. Todėl labai svarbu atpažinti, kurioje srityje mokinys yra stiprus, laiku „pasimatuoti“ savo gebėjimus ir taip auginti asmeninę pažangą ir sėkmę“.